Nuo 2024 metų sausio mėnesio Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) padidės 10 proc. – 84 eurais, pasieksdama 924 eurus prieš mokesčius. Taip pat bus didinamas minimalus valandinis atlygis nuo dabartinių 5,14 euro iki 5,65 euro. Šis pokytis reiškia 0,51 euro arba apie 10 proc. augimą, teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.
Šiai iniciatyvai dar gegužės pradžioje pritarė Trišalė taryba, kuri taip pat pasiūlė padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) 20 proc., nuo esamų 625 eurų iki 750 eurų. Dėl šio pasiūlymo galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Jei NPD padidinimas būtų patvirtintas, nuo kitų metų pradžios MMA „į rankas“ siektų 709 eurus ir viršytų prognozuojamą 2024 metų skurdo rizikos ribą, kuri turėtų siekti apie 672 eurus.
Trišalė taryba, kuri apima Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus, pirmą kartą per penkerius metus pasiekė sutarimą dėl MMA didinimo. Tai ypač reikšminga dabartiniame ekonomikos neapibrėžtumo kontekste. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė, kad minimalios algos didinimas viršys prognozuojamą skurdo ribą maždaug 37 eurais, jei bus patvirtintas NPD didinimas.
Šiuo metu MMA prieš mokesčius siekia 840 eurų, o atskaičius mokesčius – 633 eurus.
Trišalė taryba taip pat yra nustačiusi, kad minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis Lietuvoje turi būti ne mažesnis nei 45 proc. ir ne didesnis nei 50 proc. Šis santykis turi atitikti ketvirtadalio Europos Sąjungos valstybių, kurių MMA ir VDU santykis yra didžiausias, trejų metų vidurkį. Be to, Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
„Sodros“ duomenimis, šių metų gegužės mėnesį buvo pastebėtas ženklus darbuotojų, uždirbančių mažiau nei dabartinė MMA (840 eurų), skaičiaus sumažėjimas. Kovą tokių darbuotojų buvo 9 proc. visų apdraustųjų, o pernai šis skaičius siekė 22 proc. Praeitais metais MMA, kuri siekė 730 eurų, uždirbo 9,9 proc. darbuotojų