Azerbaidžano ir Sakartvelo virtuvė Lietuvoje nėra tarp populiariausių gastronominių krypčių, tačiau būtent šių šalių patiekalus ragaujantys žmonės tampa tikru fenomenu socialiniuose tinkluose. Vilniuje esantis restoranas, kuriame visa tai vyksta, jau tapo plačiai žinomas net ir tiems, kurie jame dar nėra apsilankę.
Naujas socialinių tinklų reiškinys Vilniuje
Kalvarijų turgaus pašonėje įsikūręs restoranas „Ugruzina“ per trumpą laiką tapo socialinių tinklų hitu. Nors jis duris atvėrė tik šiais metais, restorano turinys „Instagram“ ir „TikTok“ platformose sulaukia milijoninių peržiūrų. Tai tapo pavyzdžiu, kaip modernus verslas gali išnaudoti skaitmeninę erdvę be papildomų reklamos investicijų.
Kiekvienas įkeltas vaizdo įrašas, nors ir labai trumpas, perteikia tą pačią paprastą idėją – žmonės mėgaujasi tradiciniais Sakartvelo ir Azerbaidžano patiekalais. Chinkaliai, chačiapuriai, kebabai, charčio sriuba ir kiti meniu esantys valgiai išlieka tie patys, keičiasi tik žmonės, kurie juos ragauja. Tai kelia klausimą – kokią įtaką šiuolaikiniam verslui daro socialiniai tinklai ir kaip jie gali tapti pagrindiniu sėkmės varikliu?
Socialiniai tinklai kaip verslo varomoji jėga
Apie šį fenomeną ir socialinių tinklų reikšmę verslui pasikalbėjome su restorano „Ugruzina“ ir kebabinių tinklo „Azerai“ įkūrėju Lukrecijumi Dūda. Pasak jo, šiuolaikinis verslas be socialinių tinklų jau sunkiai įsivaizduojamas. Tai leidžia atsisakyti tradicinių komunikacijos priemonių, kurios reikalauja daugiau laiko, išteklių ir kūrybinės strategijos.
Pavyzdžiui, įkeltas „TikTok“ vaizdo įrašas gali per naktį sulaukti milijono peržiūrų – tam nereikia nei fizinių reklaminių stendų, nei brangiai kainuojančių reklamos kampanijų. Pasak Lukrecijaus, jei ne socialiniai tinklai, restoranas tokio žinomumo būtų siekęs 15–20 metų. Tuo tarpu dabar visa tai pavyko pasiekti vos per trejus metus nuo pirmosios „Azerų“ kebabinės įkūrimo.
Jokios reklamos išlaidos – tik natūralūs mainai
Dar viena įdomi detalė – viso šio projekto reklamai nebuvo išleistas nė centas. Nors buvo sulaukta įvairių pasiūlymų iš nuomonės formuotojų, jų pagalba nebuvo pasinaudota. Vietoj tradicinės reklamos buvo pasirinkta kita strategija – natūralūs mainai.
Vietoje apmokėtų reklaminių kampanijų, restoranas tiesiog pavaišina savo vaizdo įrašų herojus patiekalais, kuriuos jie ragauja prieš kameras. Tai ne tik sumažina išlaidas, bet ir leidžia kurti autentišką turinį, kuris patraukia vartotojų dėmesį.
Naujas verslo modelis skaitmeninėje eroje
„Ugruzina“ atvejis rodo, kaip socialiniai tinklai gali padėti verslui augti be didelių investicijų į rinkodarą. Tai pavyzdys, kaip geras turinys ir strategiškai išnaudota skaitmeninė erdvė gali sukurti sėkmingą prekės ženklą.
Ateityje tikėtina, kad vis daugiau restoranų ir kitų verslų bandys įgyvendinti panašias strategijas, siekdami didesnio matomumo ir klientų pritraukimo be tradicinių reklamos metodų. Socialiniai tinklai tampa ne tik komunikacijos įrankiu, bet ir esmine verslo strategijos dalimi, kuri gali atnešti įspūdingų rezultatų.