Kavos kainų kilimą lemia daugybė veiksnių, turinčių įtakos tiek gamybai, tiek prekybai. Be biržos kainos pokyčių, kainas augina ir ekstremalios oro sąlygos kavos auginimo regionuose bei didėjanti pasaulinė paklausa. Nuo 2026 m. papildomą poveikį kavos kainoms gali turėti naujas ES reglamentas.
Biržos kainos skatina brangimą
Daugeliui lietuvių kava yra neatsiejama ryto dalis, tačiau jos kainos pastaraisiais metais pastebimai kilo. Remiantis naujausiais duomenimis, kavos kaina didėja tiek mažmeninėje prekyboje, tiek didmeninėje rinkoje. Pavyzdžiui, didžiausiame Vokietijos prekybos tinkle „Aldi” 500 gramų skrudintos kavos pakuotė kainuoja 4,99 euro, nors prieš penkerius metus jos kaina buvo vos 2,90 euro. Tai reiškia, kad per penkerius metus kaina pakilo 72 proc.
Vokietijos statistikos tarnybos duomenimis, kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių kainos didmeninėje prekyboje per pastaruosius metus augo itin sparčiai. Lyginant su 2024 m. sausiu, 2025 m. pradžioje šioms prekėms reikėjo mokėti vidutiniškai 34,4 proc. daugiau.
Klimato kaita ir gamybos kaštai
Vienas pagrindinių veiksnių, didinančių kavos kainas, yra klimato kaita. Kavos pupelės auginamos specifinėmis klimato sąlygomis, tačiau pastaraisiais metais ekstremalios oro sąlygos daro vis didesnę įtaką derliui. Lietingas sezonas ar sausros gali stipriai pakenkti derliui, o tai automatiškai sukelia kavos kainų augimą pasaulinėje rinkoje.
Kavos pupelės yra biržinė prekė, kuria prekiaujama pasaulinėse rinkose. Nuo 2020 m. kavos pupelių kaina ženkliai pakilo – jeigu 2020 m. rugsėjį už svarą žaliavinių pupelių reikėjo mokėti apie 1,15 euro, tai dabar kaina jau siekia apie 4 eurus. Tai reiškia, kad per ketverius metus kaina pakilo 247 proc.
Mažmeninės prekybos strategija
Supermarketai siekia, kad kava išliktų prieinama pirkėjams, nes tai yra vienas populiariausių kasdienių produktų. Tačiau smulkesni kavos skrudintojai ir specializuoti prekybininkai tokios galimybės neturi. Jų veiklai didelė įtaka tenka ne tik žaliavos kainai, bet ir transportavimo, energijos bei darbo kaštams.
Leipcige veikiantis kavos prekeivis Jens Klein’as importuoja kavos pupeles iš Nikaragvos. Jis kasmet atsigabena nuo 20 iki 30 tonų kavos. Pasak jo, dabar sandėliuose dar yra praėjusių metų derliaus kavos, tačiau naujausio derliaus pupelės gali kainuoti iki 20 proc. daugiau. „Kavos derliaus nuėmimo sezonas Nikaragvoje dar tęsiasi, tačiau jau dabar matome, kad iki gegužės kainos gali pakilti 15–20 proc.”, – teigia jis.
Ateities prognozės
Klimato kaita turi tiesioginę įtaką kavos gamybai. Anot MDR Umschau, Nikaragvos kavos augintojai susiduria su neįprastai aukštomis temperatūro mis, kurios praėjusį rudenį sukėlė didelių problemų. Dėl to kavamedžiams buvo sunkiau subrandinti uogas, o tai lems sumažėjusią pasiūla ir dar didesnes kainas ateityje.
Didieji prekybininkai vis dar gali reguliuoti kainas ir sugerti dalį pabrangimo, tačiau situacija rodo, kad kavos kainos artimiausiais metais toliau kils. Nuo 2026 m. gali įsigalios naujas Europos Sąjungos reglamentas, kuris dar labiau padidins gamybos kaštus ir kainas pirkėjams.